Tag Archives: bendravimo etiketo pavyzdziai

Bendravimo etiketo pavyzdžiai kasdienybėje

Bendravimo etiketo pavyzdžiai kasdienybėje

Tarp surinktos medžiagos dominuoja trumpos eliptinės objektinės prašymų konstrukcijos, kuriomis tiesiog nurodoma, kas norima gauti:

Mergina kavinėje:
– Man prašom keptos vištienos salotų.

Jauna moteris sulčių bare:
– Morkų ir obuolių sulčių.
– Čia gersit?
– Išsinešimui. Buteliuką.

Surinkta ir daug liepiamąja nuosaka išreikštų klientų prašymų:

Mergina prie prekystalio kepyklėlėje:
– Duokit mineralinio gazuoto šalto (duoda pinigus).

Užfiksuoti nedideli pardavėjų ar paslaugų tiekėjų prašymai dažniausiai reikšti būtent imperatyvais:

Pardavėja drabužių parduotuvėje:
– PIN kodą įveskit prašau.

Banko darbuotoja:
– Asmens dokumentą duokit.

Kaip matyti iš visų pateiktų pavyzdžių, kartais prieš prašant pasisveikinama, vartojami leksiniai mandagumo žymekliai prašom, prašau, prašymą švelninantis truputį, abejonę perteikianti dalelytė gal, sutikimo siekiantis gerai?, pagarbus kreipinys panele. Tačiau ir pačios vienos liepiamosios nuosakos antrojo daugiskaitos asmens formos duokit, paskaičiuokit, palaukit ir kt. nedideliems prašymams aptariamose situacijose suteikia pakankamai mandagumo.
Būdama asmenuojama, lietuvių, kaip ir daugybės kitų kalbų, liepiamoji nuosaka dažnai yra tinkama mandagiai paprašyti tuomet, kai prašymas nedidelis, pagrįstas. Liepiamosios nuosakos, kaip ir trumpų objektinių prašymų konstrukcijų, vartosenos tinkamumą būtų galima paaiškinti efektyvumo siekimu – į kito poreikius atsižvelgiama taupant jo (taip pat ir savo) laiką bei energiją.
Tačiau aptariamose situacijose nukrypus nuo įprastinio pokalbio scenarijaus, pvz., kai prašoma ko nors didesnio, ko adresatas vienareikšmiškai neprivalo atlikti, užfiksuotos tik daugiau ar mažiau netiesioginės klausimų konstrukcijos – tipiška negatyviojo (distancinio) mandagumo raiška. Teiravimasis apie adresato galimybes atlikti kalbėtojo norimą veiksmą tokiu atveju ir yra pats prašymas:

Kasininkė vidutinio amžiaus vyrui:
– Trijų centų neturėsit?

Jaunuolis šokolado parduotuvėlėje pardavėjai:
– Gal turit po 10 Lt pakeist?

Apskritai didelė orientacija į pranešimą, o ne į interakciją prekybos ir paslaugų situacijose rodo didelį socialinį nuotolį tarp sąveikaujančiųjų, kurie neketina leistis į jokį kitokį bendravimą. Tokie pozityviojo (kontaktinio) mandagumo raiškos būdai kaip pasisveikinimai, šypsenos, ilgesnis akių kontaktas mūsų kultūroje atrodo skirti išimtinai bendravimui su pažįstamais žmonėmis.
Kitas svarbus aptartinas veiksnys, manytina, yra galios skirtumas. Įvykus radikaliam ekonominės sistemos pokyčiui galios skirtumas tarp paslaugą ar prekę siūlančiojo ir kliento lyg ir turėjęs visiškai apsiversti, bet per daug metų nusistovėję santykiai ir komunikacijos būdai, suprantama, taip greit nekinta. Gali būti, kad dviejų aptarnavimo kultūrų sankirtoje tiek klientas, tiek paslaugos tiekėjas neretai abu mano esą viršesni ir tai taip pat lemia minimalias formaliąsias mandagumo raiškos priemones. Taigi prašant ko nors nedidelio, pagrįsto, esant dideliems socialiniam nuotoliui, galios skirtumui, bendravimas aptarnavimo situacijose atrodo esąs labai tiesmukas ir kalbos požiūriu taupus – tai būdinga pozityviajam (kontaktiniam) mandagumui, nors šiuo atveju tokia raiška kaip tik pasitelkiama atstumui žymėti. Naudojama santykiams „sušildyti“, ši strategija apima kur kas daugiau.

Daugiau straipsnių apie etiketą čia.

Straipsnis parašytas: 2015-01-10