Category Archives: SEO

SEO paslaugos, kaina, optimizavimas, straipsniai ir patarimai yra būtini jų įgyvendinimui ir aukščiausių rezultatų siekimui.

Bendravimo etiketo pavyzdžiai kasdienybėje

Bendravimo etiketo pavyzdžiai kasdienybėje

Tarp surinktos medžiagos dominuoja trumpos eliptinės objektinės prašymų konstrukcijos, kuriomis tiesiog nurodoma, kas norima gauti:

Mergina kavinėje:
– Man prašom keptos vištienos salotų.

Jauna moteris sulčių bare:
– Morkų ir obuolių sulčių.
– Čia gersit?
– Išsinešimui. Buteliuką.

Surinkta ir daug liepiamąja nuosaka išreikštų klientų prašymų:

Mergina prie prekystalio kepyklėlėje:
– Duokit mineralinio gazuoto šalto (duoda pinigus).

Užfiksuoti nedideli pardavėjų ar paslaugų tiekėjų prašymai dažniausiai reikšti būtent imperatyvais:

Pardavėja drabužių parduotuvėje:
– PIN kodą įveskit prašau.

Banko darbuotoja:
– Asmens dokumentą duokit.

Kaip matyti iš visų pateiktų pavyzdžių, kartais prieš prašant pasisveikinama, vartojami leksiniai mandagumo žymekliai prašom, prašau, prašymą švelninantis truputį, abejonę perteikianti dalelytė gal, sutikimo siekiantis gerai?, pagarbus kreipinys panele. Tačiau ir pačios vienos liepiamosios nuosakos antrojo daugiskaitos asmens formos duokit, paskaičiuokit, palaukit ir kt. nedideliems prašymams aptariamose situacijose suteikia pakankamai mandagumo.
Būdama asmenuojama, lietuvių, kaip ir daugybės kitų kalbų, liepiamoji nuosaka dažnai yra tinkama mandagiai paprašyti tuomet, kai prašymas nedidelis, pagrįstas. Liepiamosios nuosakos, kaip ir trumpų objektinių prašymų konstrukcijų, vartosenos tinkamumą būtų galima paaiškinti efektyvumo siekimu – į kito poreikius atsižvelgiama taupant jo (taip pat ir savo) laiką bei energiją.
Tačiau aptariamose situacijose nukrypus nuo įprastinio pokalbio scenarijaus, pvz., kai prašoma ko nors didesnio, ko adresatas vienareikšmiškai neprivalo atlikti, užfiksuotos tik daugiau ar mažiau netiesioginės klausimų konstrukcijos – tipiška negatyviojo (distancinio) mandagumo raiška. Teiravimasis apie adresato galimybes atlikti kalbėtojo norimą veiksmą tokiu atveju ir yra pats prašymas:

Kasininkė vidutinio amžiaus vyrui:
– Trijų centų neturėsit?

Jaunuolis šokolado parduotuvėlėje pardavėjai:
– Gal turit po 10 Lt pakeist?

Apskritai didelė orientacija į pranešimą, o ne į interakciją prekybos ir paslaugų situacijose rodo didelį socialinį nuotolį tarp sąveikaujančiųjų, kurie neketina leistis į jokį kitokį bendravimą. Tokie pozityviojo (kontaktinio) mandagumo raiškos būdai kaip pasisveikinimai, šypsenos, ilgesnis akių kontaktas mūsų kultūroje atrodo skirti išimtinai bendravimui su pažįstamais žmonėmis.
Kitas svarbus aptartinas veiksnys, manytina, yra galios skirtumas. Įvykus radikaliam ekonominės sistemos pokyčiui galios skirtumas tarp paslaugą ar prekę siūlančiojo ir kliento lyg ir turėjęs visiškai apsiversti, bet per daug metų nusistovėję santykiai ir komunikacijos būdai, suprantama, taip greit nekinta. Gali būti, kad dviejų aptarnavimo kultūrų sankirtoje tiek klientas, tiek paslaugos tiekėjas neretai abu mano esą viršesni ir tai taip pat lemia minimalias formaliąsias mandagumo raiškos priemones. Taigi prašant ko nors nedidelio, pagrįsto, esant dideliems socialiniam nuotoliui, galios skirtumui, bendravimas aptarnavimo situacijose atrodo esąs labai tiesmukas ir kalbos požiūriu taupus – tai būdinga pozityviajam (kontaktiniam) mandagumui, nors šiuo atveju tokia raiška kaip tik pasitelkiama atstumui žymėti. Naudojama santykiams „sušildyti“, ši strategija apima kur kas daugiau.

Daugiau straipsnių apie etiketą čia.

Straipsnis parašytas: 2015-01-10

Etiketo situacijos visiems

Etiketo situacijos visiems

Dar daugiau, etiketo formulės gali būti sąmoningai pasitelkiamos ir tuomet, kai kalbėtojas nė neketina būti mandagus (pvz., Na, sveikinu! – treneris per svarbias varžybas su priešininku susimušusiam ir iš aikštės pašalintam perspektyviam futbolininkui). Įpykusio vadovo pasakyme Prašyčiau tučtuojau užbaigti šį darbą! žodis prašyčiau tikrai neturi mūsų kalbos etiketui skirtuose darbuose nurodyto nuolankumo, maldavimo atspalvio (žr. Čepaitienė 2007:157), fiksuotos mandagios, kalbėtojo dvejones, kuklumą perteikiančios reikšmės („Tariamosios nuosakos formomis prašyčiau labai subtiliai išreiškiamas mandagus kreipimasis į asmenį, kai norima parodyti, kaip pageidaujamas veiksmas ar daiktas prašytojui reikalingas, naudingas, teikiantis malonumo, bet prašantysis iš kuklumo ir pagarbos asmeniui, į kurį kreipiasi, lyg ir varžosi, stengiasi kuo mandagiau savo pageidavimą pasakyti“ (Kučinskaitė, 1990: 44). „Pokalbių telefonu etikete“ pateikiamas lietuviškų prašymų informacijai gauti skirstymas į žemiausio (pvz., prašom pasakyti), aukštesnio, arba neutralaus (pvz., norėčiau paprašyti), ir aukšto mandagumo laipsnio (pvz., gal galėtumėt man pasakyti) taip pat nėra absoliutus, ir skirtingas išraiškas, kaip pastebi pačios knygos autorės, renkamės ne tik atsižvelgdami į tai, „ar prašomoji informacija mums yra labai svarbi“ (Čepaitienė, Steigvilaitė-Urbietienė, 2003).
Į mandagumą kaip izoliuoto pasakymo lygio reiškinį gilintasi daugybėje ankstyvųjų jam skirtų darbų. Paaiškėjo, kad ranguodami iš konteksto išimtus pasakymus vienos kalbinės bendruomenės atstovai iš esmės labai gerai sutaria dėl jų mandagumo, ir kuo išraiškos gramatiškai sudėtingesnės, ilgesnės, oficialesnės, tuo aukščiau mandagumo skalėje jos atsiduria. Tačiau realioje komunikacijoje, kur esama kalbėjimo tikslo, ilgiau, oficialiau ir ne taip tiesiogiai – nebūtinai savaime mandagiau. Per daug oficialumo, kuris dažnai tapatinamas su mandagumu, lygiai kaip ir per mažai jo, gali būti nemandagu, pabrėžti atstumą tarp pašnekovų, skambėti ironiškai ir pan.
Kalbinio mandagumo tyrėjams rūpi, kaip tam tikra forma strategiškai pasitelkiama kalbėtojo tikslui pasiekti, o stebėdami atliekamą šnekos aktą matome, kad tarp kalbinės formos ir šnekos akto mandagumo sampratos nebūtinai esama ryšio (Thomas, 1995: 156). Mandagu yra tai, kas kalbos vartotojams atrodo tinkama vykstant konkrečiam komunikaciniam įvykiui.
Lietuviai tiek svetimšalių kartais yra pavadinami, tiek patys neretai vieni kitus laiko nemandagiais. Didžioji dauguma nepasitenkinimų girdima dėl mūsų bendravimo su nepažįstamaisiais viešumoje. Tokios nuomonės paskatino atkreipti dėmesį į lietuvių bendravimą viešosiose vietose, susitelkiant ties prašymų šnekos aktais.

Straipsnis parašytas: 2015-01-10

Mokami blogai negarantuoja kokybės

Mokami blogai negarantuoja kokybės

Blogų pasaulyje, jų galima priskaičiuoti milijonais, jei ne milijardais, bet ne visi yra kokybiški. Kodėl taip yra, suprantama priežastis. Vieni blogų savininkai tikisi finansinės naudos, kiti, internetinės, o treti, tiesiog asmeninę palaimą ir pasitenkinimą jaučia tada, kai labai daug skaitytojų perskaito jo ar jos parašytą straipsnį.

Suprantama, kad komerciniai blogai ar tinklaraščiai turi savo tikslą ir paskirtį. Iš norinčių patalpinti informacinį ar publicistinį straipsnį minėtame mokamame bloge, privalo susimokėti tam tikrą sumą pinigų vien už tai, kad į vieną ar kitą atrastą blogą būtų patalpintas straipsnis apie juos ir būtų atliktas nukreipimas į norimą skiltį internetiniame puslapyje. Viskas vyksta labai paprastai, todėl išsiuntę tekstinę medžiagą tinklaraščio ar blogo administratoriams nurodyta tema, nuoroda ir susimokėjus už talpinimą tam tikrą nustatytą sumą, Jūsų straipsniai bus patalpinti ir atliktos nuorodos. Tik deja, ne visi blogų savininkai yra sąžiningi. Tad, sumokėję už paslaugą, ne visada ją gaunate. Kodėl? Viskas suprantama, bet iš kur Jūs žinosite, kad patalpinus straipsnį, iš jo padarytas nukreipimas bus “dofollow”, nes priešingu atveju, straipsnis naudą neš tik to blogo administracijai ir savininkams.

Kokia iš blogo internetinė nauda? Internete nebūtina turėti gražų ir patrauklų puslapį, kad jame lankytųsi labai daug lankytojų, domėtųsi Jūsų pateikta informacija ar aprašymais apie produktus. kaip pavyzdį, galima paminėti ir internetinius kepinių receptams skirtus blogus. Kuriuose gal ir nėra įspūdingų nuotraukų, bet skaitant vieną ar kitą kepimo proceso aprašymą, ne sunku įsivaizduoti kaip viskas vyksta, atrodo ir net kaip kvepia. Tokie blogai traukia skaitytojus pasiimti informaciją, nes tik patikimi šaltiniai traukia labai daug dėmesio ir lankytojus.

Kitas variantas, kam yra kuriami blogai yra tas, kad su blogo ir juose talpinamais straipsniai yra stiprinama kita svetainė ar internetinis puslapis. Kaip visa tai vyksta? Į blogą patalpintame straipsnyje yra padaromas nukreipimas į internetinę svetainę ir konkrečią jos nuorodą su konkrečia tema ir pavadinimui. Po tokių veiksmų atlikimo, stiprėja ne tik turimas blogas, bet ir puslapis į kurį bus atliktas nukreipimas. Tai vadinama internetinių svetainių išoriniu seo optimizavimu, tik verta atminti ir įsidėmėti, kad tokias paslaugas rekomenduotina atlikti profesionalams.

Tad, jei norite didelio populiarumo, užkalti daug pinigų iš blogo ar išsikelti norimą ir turimą svetainę, reikia turėti kantrybės, nes tokie darbai ir sėkmė ateina ne iškart. Tam reikia ruoštis, planuoti ir siekti sukandus kantrybės dantis ir tada, sėkmė pati susiras Jus.

Daugiau pasiskaitykite įdomesnėmis temomis čia.

Straipsnis parašytas: 2015-01-10

Be SEO paslaugos negausite ir naudos

Be SEO paslaugos negausite ir naudos

Dažnas verslininkas sugalvoja, kad reikia plėsti, kurti ar stiprinti ir tvirtinti verslą internete. Tačiau, tik dalis iš apsisprendusiųjų žino, kad be seo paslaugos internete sėkmės nesulauks. Jei kyla toks klausimas, atsakysime.

Taigi, įsivaizduokite, kad  paprastoje ir viešoje erdvėje atidarėte parduotuvę. Tad kyla pirmas klausimas, kiek klientų sulauksite be papildomos reklamos, kol tapsite žinomi, matomi ir aptariami įvairiuose socialiniuose sluoksniuose? Panašiai ir internetinis verslas. Niekas apie Jus nesužinos, nežinos ir nesidomės, kol nepradės lankytis Jūsų internetiniame puslapyje ir nesusipažins su siūlomais produktais ar paslaugomis. Taigi, toks principas apie žinomumą egzistuoja nepriklausomai nuo prekybinės erdvės ir siūlomų produktų.

Sėkmė versle priklauso ne nuo norų, bet darbų. Todėl kiekvienam verslui internetinėje erdvę, pagrindinis pagalbininkas ir, kaip pasakytų Buratinas yra seo paslaugos. Be jų nevyksta procesai ir pardavimai internetinėje erdvėje, nes be seo paslaugų, Jūsų verslas bus tik Jūsų pačių idėja ir planas verstis tam tikra prekyba ar paslaugomis, o pardavimai, kai niekas neranda ir neaptinka, nevyksta.

Seo paslaugos yra skirtos tam, kad Jūsų siūlomos paslaugos ar produktai bei informacija apie kiekvieną iš jų būtų iškart pateikta interesantui tada, kai GOOGLE paieškos sistemoje jis suveda frazę apie ieškomą produktą ar paslaugą.

Tokių paslaugų, pasidaryti patiems neįmanoma. Žinoma, dabar, iškart kils daug klausimų, kodėl, juk esame gabūs ir taip toliau. Prašome neįsižeisti, bet konkrečius ir specializuotus darbus privalo atlikti tik šią sritį išmanantys specialistai. Jei būtų kitaip, senei, tikime, kad jau būtumėte susidėję visus dantų implantus su porcelianiniu paviršiumi arba pasikeitę inkstą, ar abu. O kur dar silikono susileidimas ar įsisodinimas ten, kur tikrai jo netrūksta, arba butokso suleidimas? Leidžiatės patys ar pačios?

Tad, kiekvienas specialistas ir savo srities žinovas privalo ir gali kokybiškai atlikti tik tai, kur turi aukščiausią kompetenciją ir ilgametę patirtį. Šiuo atveju, jei esate seo specialistas, kodėl skaitote straipsnius tema, apie kurią turėtumėte žinoti viską? Gali būti, kad tai tik Jūsų pirminė darbų pradžia, todėl ketinate susiderinti savo turimą informaciją su esama.

Todėl, norėdami aukščiausios kokybės rezultatų ir sėkmės, būtinai klausykite seo specialistų, nes priešingu atveju, tie specialistai Jums padės, bet prieš tai, savivaliaudami, Jūs sugaišite labai daug brangaus laiko. Per kurį jau buvo galima pradėti siūlyti, prekiauti, ar jau skelbti viešai apie pagautos verslo sėkmės paukštės ir iš jos gaunamą naudą.

Būtinai klauskite, konsultuokitės ir sutaupysite labai daug, sau brangaus laiko.

Pasidomėkite čia esamais ir kitais straipsniais.

Straipsnis parašytas: 2015-01-10