Monthly Archives: January 2015

Atlikto tyrimo apie etiketą apibendrinimas

Atlikto tyrimo apie etiketą apibendrinimas

Tarp surinktos medžiagos buvo ir keletas tokių pavyzdžių, kur tiek paslaugų tiekėjai, tiek klientai pasitelkė ir kitokių verbalinių pozityviojo mandagumo raiškos priemonių, pvz.: Moteris konditerijos parduotuvėje pardavėjai:
– Šitie jūsų sausainiukai labai skanūs – duokit kokius du šimtus gramų.

Jauna vaistininkė senam vyrui:
– Receptuką parodykit man.

Banko darbuotoja vyresnei klientei:
– Tik kitą kartą, ponia, būkit gera, pasiskambinkit prieš ateidama.

Kaip matyti, prašant čia pajuokauta, pasitelkta deminutyvų, pagyrimas, apeliacija į pašnekovo gerumą. Nepaisant tų pačių tiesmukų prašymų, šios priemonės daro bendravimą mandagų kurdamos jaukią ir draugišką atmosferą, kur darnus bendravimas palaikomas ir be jokių ačiū, prašom, ar negalėtumėt, o dar didesnį vaidmenį nei reiškiant negatyvųjį (distancinį) mandagumą vaidina intonacija, neverbaliniai signalai. Tačiau šis mandagumo tipas, kaip pastebi ir G. Čepaitienė (2007: 90), daug ryškesnis, būdingesnis ir įvairiau atsiskleidžia bendraujant su artimais, pažįstamais žmonėmis. Įsitvirtinusi rinkos ekonomika ir intensyvūs daugybės lietuvių kontaktai su Vakarų kultūromis keičia įprastas mandagumo normas, kurios iki tol nebuvo kvestionuojamos. Taigi ne tik kai kuriems užsieniečiams, bet ir prie kitokių santykių aptarnavimo srityje įprantantiems lietuviams išties gali atrodyti, kad mandagumo mums ten trūksta. Vis dėlto jokia bendruomenė negali būti nemandagi, nes kiekvienai rūpi darnus ir efektyvus bendravimas. Tačiau tos pačios kultūros atstovai nebūtinai turi tas pačias vertybes, laikosi tų pačių požiūrių bei nuostatų. Nuomonę, kad aptarnavimo situacijose esame nemandagūs, turbūt lemia skirtingas sociokultūrinis įsivaizdavimas, kaip dera elgtis prekybos bei paslaugų situacijose bei viešumoje su nepažįstamaisiais apskritai. Mūsų elgesys mandagumo požiūriu dažnai nuvertinamas mus lyginant ir patiems lyginantis su neva kultūringesnėmis, „mandagesnėmis“, o iš tiesų – turbūt tiesiog kitokio mandagumo tipo kultūromis.
Apibendrinant, kas buvo pasakyta, galima teigti, kad lietuvių kalbiniu mandagumu dar tik pradedama domėtis. Remiantis mūsų kalbinės elgsenos stebėjimais ir atlikto tyrimo prekybos bei paslaugų situacijose rezultatais keliama hipotezė, kad lietuviai yra labiau linkę į pozityviojo (kontaktinio) mandagumo tipą. Tačiau tai dar reikės tikrinti tolesniais gyvosios kalbos tyrimais įvairiose tarpasmeninio bendravimo srityse, susitelkiant į konkretų šnekos aktų vartosenos kontekstą. Lietuvių kalbinį mandagumą taip pat būtų verta sugretinti su kitų kalbų bei kultūrų mandagumo raiška, nes geriausiai suprasti ir pažinti savo kalbėjimo būdus, jų savybes galima lyginantis su kitais.

Susiję su etiketu straipsniai čia.

Straipsnis parašytas: 2015-01-10

Bendravimo etiketo pavyzdžiai kasdienybėje

Bendravimo etiketo pavyzdžiai kasdienybėje

Tarp surinktos medžiagos dominuoja trumpos eliptinės objektinės prašymų konstrukcijos, kuriomis tiesiog nurodoma, kas norima gauti:

Mergina kavinėje:
– Man prašom keptos vištienos salotų.

Jauna moteris sulčių bare:
– Morkų ir obuolių sulčių.
– Čia gersit?
– Išsinešimui. Buteliuką.

Surinkta ir daug liepiamąja nuosaka išreikštų klientų prašymų:

Mergina prie prekystalio kepyklėlėje:
– Duokit mineralinio gazuoto šalto (duoda pinigus).

Užfiksuoti nedideli pardavėjų ar paslaugų tiekėjų prašymai dažniausiai reikšti būtent imperatyvais:

Pardavėja drabužių parduotuvėje:
– PIN kodą įveskit prašau.

Banko darbuotoja:
– Asmens dokumentą duokit.

Kaip matyti iš visų pateiktų pavyzdžių, kartais prieš prašant pasisveikinama, vartojami leksiniai mandagumo žymekliai prašom, prašau, prašymą švelninantis truputį, abejonę perteikianti dalelytė gal, sutikimo siekiantis gerai?, pagarbus kreipinys panele. Tačiau ir pačios vienos liepiamosios nuosakos antrojo daugiskaitos asmens formos duokit, paskaičiuokit, palaukit ir kt. nedideliems prašymams aptariamose situacijose suteikia pakankamai mandagumo.
Būdama asmenuojama, lietuvių, kaip ir daugybės kitų kalbų, liepiamoji nuosaka dažnai yra tinkama mandagiai paprašyti tuomet, kai prašymas nedidelis, pagrįstas. Liepiamosios nuosakos, kaip ir trumpų objektinių prašymų konstrukcijų, vartosenos tinkamumą būtų galima paaiškinti efektyvumo siekimu – į kito poreikius atsižvelgiama taupant jo (taip pat ir savo) laiką bei energiją.
Tačiau aptariamose situacijose nukrypus nuo įprastinio pokalbio scenarijaus, pvz., kai prašoma ko nors didesnio, ko adresatas vienareikšmiškai neprivalo atlikti, užfiksuotos tik daugiau ar mažiau netiesioginės klausimų konstrukcijos – tipiška negatyviojo (distancinio) mandagumo raiška. Teiravimasis apie adresato galimybes atlikti kalbėtojo norimą veiksmą tokiu atveju ir yra pats prašymas:

Kasininkė vidutinio amžiaus vyrui:
– Trijų centų neturėsit?

Jaunuolis šokolado parduotuvėlėje pardavėjai:
– Gal turit po 10 Lt pakeist?

Apskritai didelė orientacija į pranešimą, o ne į interakciją prekybos ir paslaugų situacijose rodo didelį socialinį nuotolį tarp sąveikaujančiųjų, kurie neketina leistis į jokį kitokį bendravimą. Tokie pozityviojo (kontaktinio) mandagumo raiškos būdai kaip pasisveikinimai, šypsenos, ilgesnis akių kontaktas mūsų kultūroje atrodo skirti išimtinai bendravimui su pažįstamais žmonėmis.
Kitas svarbus aptartinas veiksnys, manytina, yra galios skirtumas. Įvykus radikaliam ekonominės sistemos pokyčiui galios skirtumas tarp paslaugą ar prekę siūlančiojo ir kliento lyg ir turėjęs visiškai apsiversti, bet per daug metų nusistovėję santykiai ir komunikacijos būdai, suprantama, taip greit nekinta. Gali būti, kad dviejų aptarnavimo kultūrų sankirtoje tiek klientas, tiek paslaugos tiekėjas neretai abu mano esą viršesni ir tai taip pat lemia minimalias formaliąsias mandagumo raiškos priemones. Taigi prašant ko nors nedidelio, pagrįsto, esant dideliems socialiniam nuotoliui, galios skirtumui, bendravimas aptarnavimo situacijose atrodo esąs labai tiesmukas ir kalbos požiūriu taupus – tai būdinga pozityviajam (kontaktiniam) mandagumui, nors šiuo atveju tokia raiška kaip tik pasitelkiama atstumui žymėti. Naudojama santykiams „sušildyti“, ši strategija apima kur kas daugiau.

Daugiau straipsnių apie etiketą čia.

Straipsnis parašytas: 2015-01-10

Socialinis etiketo eksperimentas

Socialinis etiketo eksperimentas

Penkis 2006-2007 m. mėnesius Vilniuje (gatvėse, universitete, transporte, kavinėse, maisto parduotuvėse, vaistinėse, poliklinikoje, pašte ir kt.) atsitiktine tvarka buvo užsirašinėjami nugirsti trumpi prašymai. Stengtasi užfiksuoti kuo daugiau žodinio pokalbio konteksto, buvo nurodoma jo vieta, trumpai apibūdinami pašnekovai, pasirašoma pastabų apie paralingvistines jų kalbos ypatybes, kūno kalbą. Iš viso surinkta apie 150 rūpimų šnekos aktų pavyzdžių. Dauguma jų (apie 100) pavyko užsirašyti prekybos bei paslaugų situacijose. Kadangi pastarosios yra gana aiškios ir apibrėžtos vietos, komunikacijos scenarijaus, bendraujančiųjų socialinių vaidmenų požiūriu ir prašymai yra pagrindiniai jose atliekami šnekos aktai, nutarta apsiriboti jomis.
Šioje kalboje pateiksiu keletą pastebėjimų apie ryškiausias prašymų minėtose situacijose ypatybes ir galimus sociokultūrinius mūsų komunikaciją aptariamose situacijose veikiančius veiksnius. Individualistinėms kultūroms nebūdinga ryški perskyra tarp „savų“ ir „svetimų“, ir su visais žmonėmis palyginti panašiai – dažniausiai taikant konvencionalias negatyviojo (distancinio) mandagumo strategijas (Fukushima, 2000: 188). Panašu, kad sparčiai individualėjančioje, bet vis dar labiau kolektyvistinėje lietuvių visuomenėje tiesius mūsų prašymus, kai adresato neprašoma ko nors didelio (Prašymo dydį (angl. size of imposition) lemia šie veiksniai: kiek laiko ir pastangų reikia jam patenkinti, kokia fizinė ar psichologinė fizinė našta užkraunama adresatui, ar adresantas turi teisę prašyti, o adresatas – privalo patenkinti prašymą, ir kiek tas prašymas įprastas konkrečioje situacijoje (Fukushima, 2000: 188), leidžia itin didelis arba labai mažas socialinis nuotolis (angl. social distance – čia suprantamas kaip artimumo, pažinties laipsnis) ir didelis galios skirtumas (angl. power distance) tarp pašnekovų, kai adresantas užima viršesnę poziciją. „Tarp Rytų ir Vakarų europiečių esama pokalbio stiliaus skirtumų: vakariečiai kalba norėdami palaikyti ryšį. Rytų europiečiai šneka pirmiausia turėdami instrumentinį tikslą ir tyloje jaučiasi visai patogiai“ (Keevalik, 2005: 214, cit. Giles ir kt. 1992: 220). Nors dėl šio labai plataus apibendrinimo teisingumas privačiame lietuvių bendravime abejotinas, jis atrodo visai tinkamas kalbant apie bendravimą tarp nepažįstamųjų. Bent jau įprastinėse kasdienėse prekybos ir paslaugų situacijose interakcijos dažniausiai labai nedaug. Esant aiškiai nustatytoms komunikantų teisėms bei pareigoms, klientas be jokių įžangų gali tiesmukai pateikti savo prašymą (dažnai tai būna vieninteliai jo ištariami žodžiai), darbuotojas gali tylomis paduoti norimą daiktą ar suteikti paslaugą, o jei prireikia – taip pat tiesiai paprašyti to, kas būtina pastarojo prašymui patenkinti (pvz., pasirašyti ant čekio ar luktelėti). Kadangi nemanoma, kad kyla kokia nors grėsmė įvaizdžiams, dažnai nė viena pusė nepasitelkia ne tik jokio negatyviojo (distancinio) mandagumo jiems išsaugoti, bet ir nereiškiamas daugybei kultūrų tokiose situacijose įprastas verbalinis ir neverbalinis pozityvusis (kontaktinis) mandagumas (pvz., nėra persimetama nereikšmingomis frazėmis, nepalaikomas ilgėlesnis akių kontaktas, nesišypsomą, nejuokaujama). Ryškiausia viena su pozityviuoju mandagumu paprastai tapatinama ypatybė – labai tiesmuka prašymų raiška. Tokių į pranešimo turinį, o ne į komunikantų santykį orientuotų pokalbių tarp nepažįstamųjų įprastinėse aptarnavimo situacijose užfiksuota daugiausia.

Daugiau pasiskaityti apie etiketą galima čia.

Straipsnis parašytas: 2015-01-10

Etiketo situacijos visiems

Etiketo situacijos visiems

Dar daugiau, etiketo formulės gali būti sąmoningai pasitelkiamos ir tuomet, kai kalbėtojas nė neketina būti mandagus (pvz., Na, sveikinu! – treneris per svarbias varžybas su priešininku susimušusiam ir iš aikštės pašalintam perspektyviam futbolininkui). Įpykusio vadovo pasakyme Prašyčiau tučtuojau užbaigti šį darbą! žodis prašyčiau tikrai neturi mūsų kalbos etiketui skirtuose darbuose nurodyto nuolankumo, maldavimo atspalvio (žr. Čepaitienė 2007:157), fiksuotos mandagios, kalbėtojo dvejones, kuklumą perteikiančios reikšmės („Tariamosios nuosakos formomis prašyčiau labai subtiliai išreiškiamas mandagus kreipimasis į asmenį, kai norima parodyti, kaip pageidaujamas veiksmas ar daiktas prašytojui reikalingas, naudingas, teikiantis malonumo, bet prašantysis iš kuklumo ir pagarbos asmeniui, į kurį kreipiasi, lyg ir varžosi, stengiasi kuo mandagiau savo pageidavimą pasakyti“ (Kučinskaitė, 1990: 44). „Pokalbių telefonu etikete“ pateikiamas lietuviškų prašymų informacijai gauti skirstymas į žemiausio (pvz., prašom pasakyti), aukštesnio, arba neutralaus (pvz., norėčiau paprašyti), ir aukšto mandagumo laipsnio (pvz., gal galėtumėt man pasakyti) taip pat nėra absoliutus, ir skirtingas išraiškas, kaip pastebi pačios knygos autorės, renkamės ne tik atsižvelgdami į tai, „ar prašomoji informacija mums yra labai svarbi“ (Čepaitienė, Steigvilaitė-Urbietienė, 2003).
Į mandagumą kaip izoliuoto pasakymo lygio reiškinį gilintasi daugybėje ankstyvųjų jam skirtų darbų. Paaiškėjo, kad ranguodami iš konteksto išimtus pasakymus vienos kalbinės bendruomenės atstovai iš esmės labai gerai sutaria dėl jų mandagumo, ir kuo išraiškos gramatiškai sudėtingesnės, ilgesnės, oficialesnės, tuo aukščiau mandagumo skalėje jos atsiduria. Tačiau realioje komunikacijoje, kur esama kalbėjimo tikslo, ilgiau, oficialiau ir ne taip tiesiogiai – nebūtinai savaime mandagiau. Per daug oficialumo, kuris dažnai tapatinamas su mandagumu, lygiai kaip ir per mažai jo, gali būti nemandagu, pabrėžti atstumą tarp pašnekovų, skambėti ironiškai ir pan.
Kalbinio mandagumo tyrėjams rūpi, kaip tam tikra forma strategiškai pasitelkiama kalbėtojo tikslui pasiekti, o stebėdami atliekamą šnekos aktą matome, kad tarp kalbinės formos ir šnekos akto mandagumo sampratos nebūtinai esama ryšio (Thomas, 1995: 156). Mandagu yra tai, kas kalbos vartotojams atrodo tinkama vykstant konkrečiam komunikaciniam įvykiui.
Lietuviai tiek svetimšalių kartais yra pavadinami, tiek patys neretai vieni kitus laiko nemandagiais. Didžioji dauguma nepasitenkinimų girdima dėl mūsų bendravimo su nepažįstamaisiais viešumoje. Tokios nuomonės paskatino atkreipti dėmesį į lietuvių bendravimą viešosiose vietose, susitelkiant ties prašymų šnekos aktais.

Straipsnis parašytas: 2015-01-10

Išorinis tarpusavio bendravimas

Išorinis tarpusavio bendravimas

Žmogus yra visuomeninė būtybė, nuolat bendraujanti su kitais žmonėmis. Visuomenes egzistavimas neįsivaizduojamas be galimybes bendrauti. Papročiais virtę bendravimo bei elgesio įpročiai ilgainiui įgauna tam tikrą tautinį savitumą, neatsiejamą nuo tautos kultūros požymių. Susiformavusias žmonių elgesio taisykles, apimančias išorinius tarpusavio bendravimo pasireiškimus, įprasta vadinti tarptautiniu žodžiu etiketas (iš prancūzų kalbos etiquette).
Svarbi bendravimo priemonė ir išraiška yra kalba. Apie žmogaus elgesį, gebėjimą gražiai bendrauti pirmiausia sprendžiama iš kalbos. Pokalbiuose išryškėja asmens savitumas ir kultūros požymiai. Mandagus žmogus, atsižvelgdamas į aplinkybes, lengvai geba parinkti reikiamus žodžius, tuoj pajunta, kokia intonacija geriausiai tinka juos tarti, visa laikysena parodo savo vidinės ir išorinės kultūros darną.
Pasak A. Kučinskaitės, „etiketas – papročiais virtusios žmonių elgesio taisyklės, apimančios išorinius tarpusavio bendravimo pasireiškimus“ (Kučinskaitė, 1990: 3). Konkrečiai kalbos etiketas taip pat apibrėžiamas kaip „visuomenės priimtų kalbinių bendravimo normų visuma“, „kalbinės bendruomenės dialoginėje kalboje vartojamos kalbos formulės (paprastai – sustabarėjusios), kurios parodo mandagius/nemandagius pašnekovų santykius <…>“ (Čepaitienė, 2007: 68, 11). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuose apibrėžimuose akcentuojamos taisyklės, normos, formos ir formulės. Kadangi yra teigiama, kad kalbos etiketas dažnai įvardijimas kaip kalbinis mandagumas, apibūdinamas kaip kalbinė mandagumo raiška (Ten pat, 11, 20), būtų galima spręsti, kad mandagumo reiškinys sutelpa į etiketo reikalavimų rėmus.
Lietuvių kalbos etiketui skirtuose darbuose daugiausia siekta pateikti ir aprašyti kalbinių mandagumo išteklių inventorių (kaip lietuvių kalba galima kreiptis, pasisveikinti, padėkoti, ko nors palinkėti ir pan.), tyrinėta, kaip konkrečios kalbos etiketo formulės istoriškai buvo, nūdien yra ar kalbos kultūros požiūriu turėtų būti vartojamos mūsų kalboje apskritai – bendriausiame socialiniame ir kultūriniame kontekste.
Iš kitų darbų išsiskiria G. Čepaitienės išsami ir daug aprėpianti monografija „Lietuvių kalbos etiketas: semantika ir pragmatika“ (2007). Darbe pabrėžiama, kad pragmatikai rūpi pasakymo interpretacija bei kalbinės raiškos atranka konkrečiame pokalbio kontekste. Tačiau analizuojamų duomenų pobūdis lemia, kad tyrėjai prieinami tik tarsi objektyviai mandagūs pagal išorinę savo formą, semantiką pasakymai, kurių ilokucinė galia ir mandagumo funkcija iš tiesų yra nuspėjamos ir be konkretaus situacinio konteksto. Pvz., susitelkiama ties semantiniu prašymo paradigmos pagrindu: prašymų raiška performatyviniu veiksmažodžiu prašau, jaustuku prašom, kitais bendrašakniais prašymą reiškiančiais žodžiais, imperatyvais, bet atsiribojama nuo „numanomų“, „užslėpto“ ilokucinio tikslo aktų, pvz., Taip traukia, ar neperpūs (kaip prašymas uždaryti langą) (žr. Ten pat, 154). Tai visai suprantama, nes pastarieji savo funkciją įgyja tik pavartoti konkrečioje bendravimo situacijoje. Gyvojoje kalboje tokių nekonvencionalių prašymų būna apstu, bet renkant ir analizuojant, tarkime, iš rašytinio tekstyno gautus pavyzdžius, kai tyrėjui neišvengimai tenka pradėti nuo pasakymo formos ir tik tada žiūrėti jos funkcijos, jų aptikti labai sunku. Kalbinio mandagumo specialistų įsitikinimu, joks iš konkrečios pasakymo situacijos išimtas žodis ar frazė patys savaime negali būti laikomi nei objektyviai mandagiais, nei nemandagiais. Ten, kur jos tikimasi, nepavartota kalbos etiketo formulė išties gali sukelti pašnekovo nepasitenkinimą (Čepaitienė, 2007: 23). Tačiau kartais ir pavartota ten, kur jos visai nesitikima, kur kalbėtojui ji atrodo netinkama, mandagumo formulė gali sukelti panašų efektą, pvz., sudaryti perdėto manieringumo, santykių šaltumo įspūdį, kai labai artimas asmuo buityje nuolat kartoja ačiū už menkniekius.

Straipsnis parašytas: 2015-01-10

Mokami blogai negarantuoja kokybės

Mokami blogai negarantuoja kokybės

Blogų pasaulyje, jų galima priskaičiuoti milijonais, jei ne milijardais, bet ne visi yra kokybiški. Kodėl taip yra, suprantama priežastis. Vieni blogų savininkai tikisi finansinės naudos, kiti, internetinės, o treti, tiesiog asmeninę palaimą ir pasitenkinimą jaučia tada, kai labai daug skaitytojų perskaito jo ar jos parašytą straipsnį.

Suprantama, kad komerciniai blogai ar tinklaraščiai turi savo tikslą ir paskirtį. Iš norinčių patalpinti informacinį ar publicistinį straipsnį minėtame mokamame bloge, privalo susimokėti tam tikrą sumą pinigų vien už tai, kad į vieną ar kitą atrastą blogą būtų patalpintas straipsnis apie juos ir būtų atliktas nukreipimas į norimą skiltį internetiniame puslapyje. Viskas vyksta labai paprastai, todėl išsiuntę tekstinę medžiagą tinklaraščio ar blogo administratoriams nurodyta tema, nuoroda ir susimokėjus už talpinimą tam tikrą nustatytą sumą, Jūsų straipsniai bus patalpinti ir atliktos nuorodos. Tik deja, ne visi blogų savininkai yra sąžiningi. Tad, sumokėję už paslaugą, ne visada ją gaunate. Kodėl? Viskas suprantama, bet iš kur Jūs žinosite, kad patalpinus straipsnį, iš jo padarytas nukreipimas bus “dofollow”, nes priešingu atveju, straipsnis naudą neš tik to blogo administracijai ir savininkams.

Kokia iš blogo internetinė nauda? Internete nebūtina turėti gražų ir patrauklų puslapį, kad jame lankytųsi labai daug lankytojų, domėtųsi Jūsų pateikta informacija ar aprašymais apie produktus. kaip pavyzdį, galima paminėti ir internetinius kepinių receptams skirtus blogus. Kuriuose gal ir nėra įspūdingų nuotraukų, bet skaitant vieną ar kitą kepimo proceso aprašymą, ne sunku įsivaizduoti kaip viskas vyksta, atrodo ir net kaip kvepia. Tokie blogai traukia skaitytojus pasiimti informaciją, nes tik patikimi šaltiniai traukia labai daug dėmesio ir lankytojus.

Kitas variantas, kam yra kuriami blogai yra tas, kad su blogo ir juose talpinamais straipsniai yra stiprinama kita svetainė ar internetinis puslapis. Kaip visa tai vyksta? Į blogą patalpintame straipsnyje yra padaromas nukreipimas į internetinę svetainę ir konkrečią jos nuorodą su konkrečia tema ir pavadinimui. Po tokių veiksmų atlikimo, stiprėja ne tik turimas blogas, bet ir puslapis į kurį bus atliktas nukreipimas. Tai vadinama internetinių svetainių išoriniu seo optimizavimu, tik verta atminti ir įsidėmėti, kad tokias paslaugas rekomenduotina atlikti profesionalams.

Tad, jei norite didelio populiarumo, užkalti daug pinigų iš blogo ar išsikelti norimą ir turimą svetainę, reikia turėti kantrybės, nes tokie darbai ir sėkmė ateina ne iškart. Tam reikia ruoštis, planuoti ir siekti sukandus kantrybės dantis ir tada, sėkmė pati susiras Jus.

Daugiau pasiskaitykite įdomesnėmis temomis čia.

Straipsnis parašytas: 2015-01-10

Valymo įrenginių priežiūrai skirtos bakterijos

Valymo įrenginių priežiūrai skirtos bakterijos

Kanalizacijai ar lauko tualetams prižiūrėti yra būtina ne chemija, bet biologinės bakterijos, kurios dar kitaip vadinamos natūraliomis. Priešingu atveju gali nutikti taip, kad ramią Jūsų aplinką ir buitį namuose gali sudrumsti netikėtas nuotėkų valymo įrenginių darbo sutrikimas ar sistemos pralaidumo sustojimas.

Naujus namus įsigijusios jaunos poros dar nesupranta ir nesuvokia, kokie iššūkiai jų laukia buityje. Bet, tiesą sakant, dėl to nesuka galvos, nes vadovaujasi taisykle, kol nėra bėdos, kam ją spręsti. Su individualių namų nuotėkų sistemomis yra visiškai kitaip. Ją, kaip ir kiekvieną naują daiktą ar automobilį būtina prižiūrėti. Nesvarbu, kad įsikėlėte į namus, kur sistema sumontuota dar vakar, ar ją jau naudojate visą dešimtmetį. Bet kokį įrenginį būtina prižiūrėti, todėl į priežiūrai skirtų įrenginių sąrašą įeina ir nuotėkų valymo įrenginiai.

Į nuotėkų valymo įrenginius, kartu su nuotėkomis patenka įvairiausios medžiagos, bakterijos, organiniai ar cheminiai junginiai, kurie sistemoje pradeda savo kitą veiklą, kuri su gerove nieko bendro neturi. Kodėl mes taip teigiame ir iš kur tai ištraukėme? Ilgai pasakoti nereikės. Tereikia pabandyti užuosti kvapą, kuris gali sklisti tiek iš pačių įrenginių sistemos kieme, tiek iš visų sanitarinių mazgų, į kuriuos, karts nuo karto patenka nuotėkos iš buities.

Taigi, plaunant indus po gero baliuko ar šiaip, vakarienės, smagu, kai indų ploviklis rodo ir daro stebuklus, bei suskaido riebalus. Tik ne daugelis namo gyventojų susimasto ar pagalvoja, o kaip visas procesas vyksta tada, kai tokie junginiai, kur susijungia cheminiai ir organiniai elementai patenka į nuotėkų valymo sistemą. O sistemoje vyksta visiškai kitas procesas. Kas virš kriauklės atrodė gražu, kvapnu ir sklandu, patekus į sistemą su nuotėkomis pradeda rengti sąmokslą prieš savininkus.

Panikuoti nereikia, bet nuotėkų valymo sistema pasirūpinti būtina, nes pirmas požymis, kad nuotėkų sistema priklauso ne Jums yra užuodžiamas nemalonus kvapas. Suprantama, kad prie silpno kvapo priprantama, bet kam laukti, kol blogas ir erzinantis kvapas išves Jus iš pusiausvyros. Tokių problemų sprendimui arba užtikrinimui, kad jos neatsirastų ir yra skirtos bakterijos kanalizacijai, kurių sudėtyje yra 100 procentų fermentų, kurie ir padeda spręsti arba apsaugo nuo galimų problemų nuotėkų sistemoje.

Bakterijos kanalizacijai ardo ir skaido organinius ir cheminius junginius, kurie dar iki patenkant į sistemą buvo gėrį nešantys produktai, o patekę į nuotėkų įrenginius tampa nebevaldomais monstrais, kurie nieko neardo ir negriauna. Blogųjų bakterijų paskirtis yra Jūsų buitinio patogumo ir komforto griovimas. Todėl atsiradus kvapui reiškia, kad sistemos pralaidumas taip pat mažėja ir gali būti, kad vieną dieną ims sistema ir užsikimš. Todėl visada profilaktiškai naudokite bakterijas kanalizacijai ir nieko panašaus į išvardintas problemas nekils.

Straipsniai įvairiomis ir priimtinomis temomis yra čia.

Straipsnis parašytas: 2015-01-10

Be SEO paslaugos negausite ir naudos

Be SEO paslaugos negausite ir naudos

Dažnas verslininkas sugalvoja, kad reikia plėsti, kurti ar stiprinti ir tvirtinti verslą internete. Tačiau, tik dalis iš apsisprendusiųjų žino, kad be seo paslaugos internete sėkmės nesulauks. Jei kyla toks klausimas, atsakysime.

Taigi, įsivaizduokite, kad  paprastoje ir viešoje erdvėje atidarėte parduotuvę. Tad kyla pirmas klausimas, kiek klientų sulauksite be papildomos reklamos, kol tapsite žinomi, matomi ir aptariami įvairiuose socialiniuose sluoksniuose? Panašiai ir internetinis verslas. Niekas apie Jus nesužinos, nežinos ir nesidomės, kol nepradės lankytis Jūsų internetiniame puslapyje ir nesusipažins su siūlomais produktais ar paslaugomis. Taigi, toks principas apie žinomumą egzistuoja nepriklausomai nuo prekybinės erdvės ir siūlomų produktų.

Sėkmė versle priklauso ne nuo norų, bet darbų. Todėl kiekvienam verslui internetinėje erdvę, pagrindinis pagalbininkas ir, kaip pasakytų Buratinas yra seo paslaugos. Be jų nevyksta procesai ir pardavimai internetinėje erdvėje, nes be seo paslaugų, Jūsų verslas bus tik Jūsų pačių idėja ir planas verstis tam tikra prekyba ar paslaugomis, o pardavimai, kai niekas neranda ir neaptinka, nevyksta.

Seo paslaugos yra skirtos tam, kad Jūsų siūlomos paslaugos ar produktai bei informacija apie kiekvieną iš jų būtų iškart pateikta interesantui tada, kai GOOGLE paieškos sistemoje jis suveda frazę apie ieškomą produktą ar paslaugą.

Tokių paslaugų, pasidaryti patiems neįmanoma. Žinoma, dabar, iškart kils daug klausimų, kodėl, juk esame gabūs ir taip toliau. Prašome neįsižeisti, bet konkrečius ir specializuotus darbus privalo atlikti tik šią sritį išmanantys specialistai. Jei būtų kitaip, senei, tikime, kad jau būtumėte susidėję visus dantų implantus su porcelianiniu paviršiumi arba pasikeitę inkstą, ar abu. O kur dar silikono susileidimas ar įsisodinimas ten, kur tikrai jo netrūksta, arba butokso suleidimas? Leidžiatės patys ar pačios?

Tad, kiekvienas specialistas ir savo srities žinovas privalo ir gali kokybiškai atlikti tik tai, kur turi aukščiausią kompetenciją ir ilgametę patirtį. Šiuo atveju, jei esate seo specialistas, kodėl skaitote straipsnius tema, apie kurią turėtumėte žinoti viską? Gali būti, kad tai tik Jūsų pirminė darbų pradžia, todėl ketinate susiderinti savo turimą informaciją su esama.

Todėl, norėdami aukščiausios kokybės rezultatų ir sėkmės, būtinai klausykite seo specialistų, nes priešingu atveju, tie specialistai Jums padės, bet prieš tai, savivaliaudami, Jūs sugaišite labai daug brangaus laiko. Per kurį jau buvo galima pradėti siūlyti, prekiauti, ar jau skelbti viešai apie pagautos verslo sėkmės paukštės ir iš jos gaunamą naudą.

Būtinai klauskite, konsultuokitės ir sutaupysite labai daug, sau brangaus laiko.

Pasidomėkite čia esamais ir kitais straipsniais.

Straipsnis parašytas: 2015-01-10

Kelionėms po Lietuvą tinka ir gražios sodybos nuoma

Kelionėms po Lietuvą tinka ir gražios sodybos nuoma
Lietuvoje sodybos nuoma yra labai populiari paslauga. Jos paklausios tiek kaimo turizmui, tiek ir švenčių šventimui. Kiekvienas pagal savo turimus poreikius gali pasirinkti, ko tik jam reikia. Sodybos skirstomos pagal kategorijas, pagal kainas ir pagal vietoves, kuriose jos yra. Pasiūla išties didelė.
Labai dažnai sodybos pasirenkamos kaimo turizmui, kuomet atvykstama poilsiauti ir pramogauti. Konkurencija tarp jų didelė, todėl už panašias kainas galima rasti ir įvairių pasiūlymų. Tiesa, kaina priklauso ne tik nuo paslaugų suteikimo, bet ir nuo to, kurioje vietoje yra sodyba bei kokia jos būklė. Netoli gražiausių šalies kampelių ar juose esančios sodybos kainuos brangiau, nei panašios, tačiau esančios paprastose vietovėse. Norintys prašmatnios sodybos ir ypatingai gražiai sutvarkytos aplinkos turės sumokėti brangiau. Kaimo turizmui tinkamų vietų Lietuvoje yra tikrai daug. Dažnai į šią sąvoką įeina ne tik apgyvendinimas, bet ir maitinimas kaimiškais maisto produktais. Taip pat siūlomos ir įvairios pramogos, pavyzdžiui, jodinėjimas žirgais, vaistažolių rinkimas, žvejyba ar vandens pramogos.
Ne rečiau pasirenkama sodybos nuoma įvairių švenčių šventimui. Tai vestuvės, mergvakariai ir bernvakariai, darbo šventės ar paprastas draugų susitikimas. Tokiais atvejais dažnai norima ir papildomų paslaugų, kurioms priskiriamas maisto ruošimas, pasirūpinimas muzika ir kitais užimtumo būdais. Šventėms pasirinktos sodybos privalo turėti pokylių salę, o štai paprastam kaimo turizmui tinkama vieta labiau primena namus kaime, kuriuose galima jaukiai pailsėti.
Dažnai sodybos skirstomos pagal vietoves. Negalima teigti, kad, tarkim, ežeringame Molėtų krašte poilsis populiaresnis, nei gražiojoje Dzūkijoje. Kiekviena šalies dalis turi unikalių vietų, kuriose yra puikios sodybos. Nors dažnai poilsiautojai pamėgsta būtent vieną vietą ir joje nuolat poilsiauja ar švenčia įvairias šventes, tačiau vis dažniau pasirenkamos naujos sodybos, juk mūsų šalis tokia graži, kad norisi pamatyti ir paviešėti vis kitoje jos dalyje.
Sodybos, priešingai, nei Lietuvos kurortai, neturi sezoniškumo. Jų nuomos paslaugos populiarios visais metų laikais. Nors galima išskirti vestuves ir krikštynas, kurios dažniausiai švenčiamos vasarą, tačiau kitos šventės ar tiesiog trumpos atostogos populiarios ir žiemą. Ypatingai, jei siūlomos žiemos pramogos tokios, kaip slidinėjimas ar pasivažinėjimas šunų kinkiniu. Pramogų yra tikrai daug.
Nors Lietuvoje sodybų nuomos sektorius stabilus, tačiau kasmet galima pamatyti nedidelį jo augimą. Pasiūla yra didelė, todėl rinktis yra iš ko. Pagal įvairius kriterijus pasirenkamas geriausias pasiūlymas pailsėti sodyboje ir gauti reikiamas paslaugas.

Dar įdomių straipsnių galima aptikti ir čia.

Straipsnis parašytas: 2015-01-10

Namų erdves pajūryje saugo plastikiniai langai

Namų erdves pajūryje saugo plastikiniai langai
Svarbus bet kurio būsto elementas – langai. Jie gali būti pagaminti iš įvairių medžiagų, tačiau verta išskirti populiariausią jų kategoriją – plastikinius langus. Tai puikus kainos ir kokybės santykis, todėl jie taip dažnai pasirenkami. Įvairūs plastikiniai langai Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje ir kituose šalies miestuose siūlomi įvairiomis kainomis, tačiau ne kaina yra svarbiausia. Svarbu išsirinkti tinkamus langus, kurie ilgą laiką džiugins jus.
Pirmiausia derėtų išskirti funkciją ar funkcijas, kurias atliks langai. Galbūt jums reikalingas energijos taupymas, ar apsaugos funkcija, o gal tiesiog reikia, kad langai praleistų daug dienos šviesos. Nuo to priklauso ir pasirinkimas. Šiuo metu pirkėjams siūlomi įvairūs langų modeliai, kurie gali atlikti įvairias funkcijas. Žinant, ko jums reikia bus lengviau išsirinkti.
Galima išskirti vieną iš pagrindinių pasirinkimo kriterijų – energetinis efektyvumas. Kuo jis geresnis, tuo mažiau išleisite šildymo išlaidoms. Tiesa, verta atkreipti dėmesį į tai, kad būtina langus rinktis atitinkamai taip, kad jų energetinis efektyvumas neviršytų patalpų energetinio efektyvumo. Pavyzdžiui, siūlomi plastikiniai langai Klaipėdoje, kurių energetinis efektyvumas labai geras netiks senos statybos name, kuris prastai apšiltintas. Taip yra dėl to, kad tai nebus efektyvu, nes pasyviam namui skirti langai nesuteiks tiek naudos esant prastam namo energetiniam efektyvumui. Energetinis efektyvumas žymimas A, B, C, D, E, F ir G raidėmis. Taip pat galite rasti Uw žymėjimą. Tam, kad būtų paprasčiau verta atminti, kad energetinis efektyvumas geriausias yra A raide žymimuose languose, kurių Uw yra mažesnis, kaip 0,9 W/m2K.
Ne mažiau svarbus ir langų sandarumas. Šiuo metu populiarus pasirinkimas dviejų ar trijų sandarinimo terpių langai. Ypatingai tai aktualu tose vietose, kuriose dažnai sulaukiama vėjuotų oro sąlygų. Žinoma, kad svarbios ir kitos savybės: rėmo medžiagos, stiklo paketų skaičius, kameros ir kt. Ne mažiau dėmesio reikia skirti ir patyrusių langų montuotojų pasirinkimui, nes kad ir kokius gerus, ir tinkamus langus jūs išsirinksite, tačiau galutinis rezultatas priklauso būtent nuo montavimo. Atlikus šiuos darbus netinkamai negalėsite džiaugtis plastikinių langų privalumais. Be to, visuomet pasidomėkite apie suteikiamas garantijas. Jei jų nėra, tai rinkitės kitą įmonę, kuri parduoda langus.
Niekas nenori permokėti, todėl plastikiniai langai tapo toks populiarus pirkinys. Nesvarbu ar tai butas, ar namas, o gal gamybinės patalpos, svarbiausia – kokybė. Plastikiniai langai, kurie pasirinkti teisingai visuomet tai užtikrins. Štai todėl ir svarbu juos tinkamai rinktis.

Mėgstate skaityti įdomius straipsnius, tai daryti galima ir čia.

Straipsnis parašytas: 2015-01-10